"

... nuo gero gyvenimo gali neįgalumas pasibaigti, o iš čia išėjus vėlei tapčiau neįgalus, nes baigtųsi geras gyvenimas...

"


Linksmybės didžiausioje Lietuvoje Kaziuko mugėje

Visos Betzatos bendruomenės linksmybės prasidėjo einant link Katedros aikštės, kai pakeliui prasilenkėme su nešinais spalvotas medines gėles, pintus krepšius, barankų ir visokių kitokių saldumynų maišiukus žmonėmis. Visi jie šypsojosi ir buvo laimingi (neskaitant verkiančių, matyt kažko negavusių vaikučių.. ir susierzinusių tėvelių), o savo šypsenomis užkrėtė ir mus. Atpėdinus į Katedros aikštę, pasitiko iš toli grojančios liaudiškos muzikos garsai ir būgnų dundėjimas („tuba tuba tuba“) :) Pirmasis mūsų tikslas buvo pasiekti Pal. J. Matulaičio dienos centro prekyvietę, kur darbavosi mūsų Aneta. Taigi – PIRMYN per žmonių jūrą! Vinguriuodami pro žmones net su didžiąja eisena paėjėjom. Ieškojom, dairėmės savo draugų, o pasirodo, reikėjo juos išgirsti! Dalis Pal. J. Matulaičio dienos centro „chebros“ linksmino praeivius „netradicine“ muzika.

 

Žano Vanje laiškas visoms Arkos bendruomenėms


2010 m. sausis, Trosly

Brangūs draugai,

          Mėgstu šį Kalėdų laikotarpį. Dievas tampa kūnu. Jis tampa mažas tam, kad mokytų mus mylėti ir būti atvirais kenčiantiems bei sunkumus patiriantiems asmenims. Žinoma, Dievas yra mūsų pasaulyje, bet Jis tyliai laukia, kol mes atsigręšime į Jį ir pakviesime į pagalbą. Apokalipsės knygoje skaitome, jog Dievas stovi prie durų ir beldžia. Jei kas išgirs ir atvers duris, Dievas įeis ir valgys kartu su juo. Bibline prasme valgyti su kuo nors reiškia tapti jo draugu. Dievas nori tapti mūsų draugu. Tačiau negali būti meilės ar draugystės be laisvės. Jei atstumiame Dievą, Jis tebelaukia, kol atversime Jam duris. Dievas yra mūsų laisvės kalinys. Atjautos Dievas negali išlieti savo atjautos mūsų pasaulyje nepasinaudodamas mūsų protu, išmintimi, gebėjimais ir širdimi. Jis nėra prievartos Dievas, Jis - Dievas, kuris su meile kviečia ir laukia, kad galėtų atsiduoti kiekvienam asmeniui.

 

Betzatos bendruomenė šventė penkerių metų gimtadienį

2009 metų gruodžio 27 d., sekmadienį, Betzatos bendruomenė Vilniuje, Šv. Kryžiaus namuose, šventė penkerių metų gimtadienį.

Gimtadienio nuotaikas rasite nuotraukų albume - "Betzatos bendruomenės penkerių metų gimtadienis".

 

 

Ričardo Kalėdinis laiškas Betzatai ir draugams

Sveiki,

visi, kurie klampinėjate po lietuvišką sniegą, o gal šerkšnu dengtom dykumom, o gal visai kaip mes minate purvo tešlą, tačiau su Kalėdų nuotaika. Džiaugiuosi, kad suradau laiko ir ugnelės vaikų šurmuly bei kasdieniniame darbo ritme parašyti jums laiškelį, nes taip jau pasiilgau Martyno ir jo filosofavimo, Anetos ir jos klausimo, ar rytoj būsi? -, ir dar daugelio per penkerius metus nuostabiai išgyventų akimirkų...

 

Žano Vanje laiškas visoms Arkos bendruomenėms

alt


Brangūs Draugai,

Jaučiausi labai laimingas, rugpjūčio mėnesį leisdamas Orvalo vienuolyne. Tyla, besimeldžiantys bei giedantys vienuoliai, Eucharistija, miškas, mano miegamasis koridoriaus gale - tiek daug dalykų mane džiugino ir teikė ramybę. Man patiko čia būti, skirti laiko maldai, skaityti, rašyti, ilsėtis bei vaikščioti po miškus. Man patiko dėkoti už Arką, Tikėjimą ir Šviesą, už gyvenimą, už savo gyvenimą. Šis vienuolynas yra viena iš tų mažų vietų, kurios yra tokios esminės mūsų sužeistame pasaulyje, kuris nuolat juda ir keičiasi, yra toks persmelktas individualizmo, asmeninės sėkmės ir žiniasklaidos ginamų vertybių. Vienuolynas suteikia ramybę, tai vieta, kur Dievas yra, ir atskleidžia, jog meilė ir visuotinė brolybė yra įmanomi.

 
Mes turime 6 svečius online