Betzatos bendruomenė

Gyvenimo namai skirti suaugusiems proto negalę turintiems asmenims nuo 18 m., gyvenantiems Vilniaus miesto bendruomenėje ir esantiems vargo situacijoje. Pirmenybė teikiama suaugusiems neįgaliems žmonėms, kurie yra beglobiai arba našlaičiai, arba turi tik vieną iš tėvų, arba tėvai dėl senatvės ar ligos nebepajėgia jais pasirūpinti.

Tai ta visuomenės atskirtyje atsidūrusių suaugusių žmonių grupė, kuri netekusi artimųjų globos neturi alternatyvaus pasirinkimo centralizuotoms globos institucijoms - pensionatams. Bendruomenės namai šiuo metu gali priimti tris asmenis su proto negalia.

Gyvenimo namų gyvenimo principai

• Kiekvienas asmuo - neįgalus ar ne - turi nepakartojamą vertę ir visas žmogaus teises: į gyvenimą, į pagalbą, į ugdymą, į darbą, į laisvalaikį.

• Negalė suprantama ne kaip skirtybė, kurią reikia mažinti, koreguoti, kompensuoti, gydyti, bet kaip skirtybė, kuri turi teisę egzistuoti. Ir būdamas neįgalus asmuo gali būti laimingas, teikti džiaugsmą kitiems, turėti socialinę tapatybę.

• Namai - tai maža bendruomenė, šeima, kurianti struktūruotą ir mylinčią priėmimo aplinką, padedanti asmenims kurti teigiamą savęs įvaizdį, gyvenimui teikianti svarbą ir viltį.

• Bendruomenė kuriama drauge su neįgaliais asmenimis, ji teikia jiems saugumo; nepaisant sutrikimų laipsnio, neįgalus asmuo čia randa savo gyvenimo vietą, kur juo pasitikima ir jis gali pasitikėti kitais.

• Namų asistentų funkcija yra ne tik pagelbėti kasdieniniame gyvenime, organizuoti laisvalaikį asmenims, bet pirmiausia rūpintis asmeninių tarpusavio pasitikėjimo ryšių kūrimu. Todėl asistentai gyvena kartu su asmenimis kaip su lygiaverčiais mūsų visų bendro žmogiškumo dalininkais.

• Namuose siekiama ugdyti žmonių asmeninę atsakomybę už savo kūną, drabužius, kambario švarą (kiekvienas asmuo turi savo asmeninį kambarį), aplinką, valgio ruošą. Kiekvienas asmuo, tiek neįgalus, tiek asistentas, turi jaustis atsakingas už vienas kitą, dalyvauti priimant bendrus namų sprendimus.

• Vengiant bet kokio panašumo į instituciją namai integruoti į vietinės gyvenvietės struktūrą ir niekuo nesiskiria nuo kitų namų. Kuriami bičiuliški kaimynystės santykiai.

• Namuose suprantama neįgaliems asmenims aktuali lytiškumo tema, todėl ugdymas yra nukreipiamas siekiant patenkinti vaisingumo ir kūrybos poreikį ne biologine, o dvasine ir emocine veikla.

• Namuose gyvenama krikščioniško tikėjimo dvasia, suvokiant, jog neįgalus asmuo turi ypatingą pašaukimą išgyventi dvasinį gyvenimą ir liudyti jį kitiems.

• Namuose gyvenantys neįgalūs asmenys darbuojasi Vilniaus miesto darbinio užimtumo centruose, taip realizuoja savo poreikį kūrybai, įgyja pozityvų savęs suvokimą kitų pripažinimo dėka bei turi galimybę priklausyti visuomenei.