Ričardo Kalėdinis laiškas Betzatai ir draugams
Trečiadienis, 23 Gruodis 2009 23:03 | 
| 
| 
 |
Sveiki, visi, kurie klampinėjate po lietuvišką sniegą, o gal šerkšnu dengtom dykumom, o gal visai kaip mes minate purvo tešlą, tačiau su Kalėdų nuotaika. Džiaugiuosi, kad suradau laiko ir ugnelės vaikų šurmuly bei kasdieniniame darbo ritme parašyti jums laiškelį, nes taip jau pasiilgau Martyno ir jo filosofavimo, Anetos ir jos klausimo, ar rytoj būsi? -, ir dar daugelio per penkerius metus nuostabiai išgyventų akimirkų... |
| Truputį keistoka gyvenant Bretanėj prieš Kalėdas matyti, kaip žaliuoja žolė, vis su lapais medžiai, o ir dar geriau - prie įjėjimo į mūsų namelį baltai pražydo kažkoks vijoklis. Atrodo, jog jis pasimetė metų laike, o kai nuvykome pasisvečiuoti į Karmelio Arkos bendruomenę Breste, stebėjausi, kaip sode krūmai apibirę žiedais tarsi rožių. Nors kiekvieną dieną lyja lietus ir siaučiuliuoja vėjas, kasdien apie +10, vietiniai sako, jog jau žiema, o man tai labiau primena mūsų pavasarius ar rudenis. Tik pagal žmonių šurmuliuojančias nuotaikas, programas ir kalendorių suprantu, jog Kalėdos tikrai ant nosies. |  |
 |
Kuo toliau, tuo dažniau pasvajoju apie Betzatos bendruomenę, ir atrodo, jog čia, Baltajame akmenėlyje, tiek daug visokių užsiėmimų, veiklų, darbų, bet vis mintys sukasi - o kaip ten Betzatoje? Ar Martynas ir Aneta laimingi, ar Rimo neslegia tos atsakomybės, kurios man tikrai buvo nelengvos, ar Teresė suranda laiko atnaujinti savo karingos dvasios arsenalą, ar Daivutė vis dar turi jėgų būt lyg mama bendruomenėje, ar Vita atrado tą bendruomenę, apie kurią galvojo ir svajojo, ar ji nesijaučia suklydusi, ar savanoriai ir draugai varsto kasdien bendruomenės duris, ar sukviesti žmonės į valdybą žino, jog yra pašaukti nepaprastai misijai ir atsakomybei. Kartais vakarais prie židinio pasvajojame su Inesa, kaip mes toliau gyvensime grįžę į Lietuvą, bet kol kas viskas tik svajonės, nes realus gyvenimas - Baltojo akmenėlio bendruomenėje, kurioje gyvena ir lyg bitelės sukasi apie 80 žmonių. Tai tikrai turtinga bendruomenė savo paprastumu, idėjomis ir 30-ies metų istorija. Man patikėta kasdiena dirbti dailidės darbus kartu su Xavje. Jis yra autistas, labai atsakingas ir darbštus žmogelis. Man pasakė, jog aš esu jo asistentas, bet viskas yra atvirkščiai, tai aš jam sakau, jog jis yra mano kalbos mokytojas ir man priskirtas asistentas. |
|
Neseniai su su šeima buvome pakviesti pietauti į Bertro namus. Jaučiausi lyg šventųjų šeimoje. Čia kiekvienas žodelis, ištartas su ilga pauze, - lyg brendis ilgai brandintas ypatingoje statinėje. Ir ta namų ramybė... Na, o tai, ką mes ten kalbėjome, manau, Inesa gal kada nors sudėlios ant popieriaus, kai visa tai išnešios savyje. Kai klausau, kaip vingiavo šios trisdešimties metų bendruomenės istorija, pagalvoju, o kokią istoriją Dievas ruošia Betzatos bendruomenei? Šypsantis pro ūsą - ar man teks pamatyti trisdešimtmetę Betzata?.. Tikiu, jog taip! |
 |
 |
Dar vis adventas ir tikiu, jog jūsų advento vakarai yra ramūs, šilti ir pilni laukimo - tos nepaprastos šventės, kurios laukia kiekvienas žmogus, koks ir kur jis bebūtų. Labai šiltai prisimenu tuos keturis advento šeštadienio vakarus, kai bendruomenės sodybos langai nušvisdavo ypatinga šviesa, kuri prašviesindavo mūsų bendruomeninį kasdienį gyvenimą ir daugelį aplinkui. Čia irgi laukiame kartu ir susirenkame su visa bendruomene antradieniais – tai įspūdingos dekoracijos, projekcijos, vaidinimai, pasidalinimai ir malda, kad kartu eitume gilyn į Kalėdų prasmę. Na, o pabaigoje dar, aišku, „karštas šokoladas“. Visas Kalėdų šventes švęsdavau su savo šeima - tai jau tradicija, o čia po Kūčių vakarienės mūsų šeimoje važiuosime drauge su bendruomene į šv. Mišias, o po jų visa šventes švęsime kartu su bendruomene. |
|
Ir dar kas man labai svarbu. Kartu su jumis noriu pasidžiaugti mūsų visų, t.y., mūsų bendruomenės gražiu penkerių metų jubiliejumi, ir kaip smagu, jog tai taip nuostabiai sutampa su Kalėdų šventėmis. Juk sakoma, kad Jėzus per savo gimtadienį dovanas dovanoja kitiems. Ačiū Tau, Jėzau, už nuostabią dovaną – galimybę plaukti Arkos laivu man , mano bičiuliams ir Lietuvėlei! Sveikinu visus – gyvenančius, atvykstančius, draugaujančius bei ypatingai spaudžiu dešinę valdybos nariams - su gimtadieniu! Manau, jog Jėzus per penkerius metus jus visus išsirinko ir paruošė saugoti ir auginti šią trapią ir kartais sudėtingą dovaną. |
 |
Su Meile Ričardas
Atnaujinta (Pirmadienis, 08 Vasaris 2010 21:21)