Betzatos bendruomenė

Trosly, 2012 m. sausis

Brangūs Draugai,

Pagaliau tai įvyko! Kelionė iš Louis Marillac gatvės 31 į Orleano gatvę 19 jau pasibaigė. Tai reiškia, kad buvo pervežami baldai, knygos ir popieriai, daugiausia ir buvo popierių bei knygų, mano lova, dantų šepetėlis (nors neturiu daug dantų, kuriuos reiktų valyti) ir pagaliau - aš pats. Įsikūriau naujoje vietoje netoli Fermos, kur iki šiol vedu rekolekcijas. Tai labai graži vieta... pro mano darbo kabineto langus matosi Arkos koplyčia ir sodas su inkilėliu paukščiams.

Trosly, 2011 rugsėjis

Brangūs Draugai,

Mano ramaus atokvėpio laikas Orvalo vienuolyne prasidėjo bumbtelėjimu!

Buvau paprašytas paskaityti konferenciją jauniems žmonėms, kurie vienuolyne atlikinėjo rekolekcijas. Konferencija prasidėjo labai gerai ir staiga – trenksmas! Sulūžo mano kėdė ir pasijutau begulįs ant nugaros visų akivaizdoje. Keletas mano klausytojų suskubo man padėti atsistoti ant kojų. Įsitaisiau tvirtesnėje kėdėje, priešais stalą, kad ir toliau galėčiau tęsti pasakojimą apie tai, kaip Jėzus mazgojo savo mokiniams kojas, klūpodamas ant žemės! Nieko rimtesnio - tik sumuštas šonkaulis, kuris nežymiai maudė visą naktį. Gydytojas mane perspėjo: “Jūs čia nieko negalite padaryti; tiesiog laukite ir pasveiksite, bet nekilnokite sunkių daiktų”. Taip, laukti – tai turėti viltį.