Betzatos bendruomenė

Trosly, 2011 rugsėjis

Brangūs Draugai,

Mano ramaus atokvėpio laikas Orvalo vienuolyne prasidėjo bumbtelėjimu!

Buvau paprašytas paskaityti konferenciją jauniems žmonėms, kurie vienuolyne atlikinėjo rekolekcijas. Konferencija prasidėjo labai gerai ir staiga – trenksmas! Sulūžo mano kėdė ir pasijutau begulįs ant nugaros visų akivaizdoje. Keletas mano klausytojų suskubo man padėti atsistoti ant kojų. Įsitaisiau tvirtesnėje kėdėje, priešais stalą, kad ir toliau galėčiau tęsti pasakojimą apie tai, kaip Jėzus mazgojo savo mokiniams kojas, klūpodamas ant žemės! Nieko rimtesnio - tik sumuštas šonkaulis, kuris nežymiai maudė visą naktį. Gydytojas mane perspėjo: “Jūs čia nieko negalite padaryti; tiesiog laukite ir pasveiksite, bet nekilnokite sunkių daiktų”. Taip, laukti – tai turėti viltį.

2011 m. sausis, Trosly

Mieli draugai,

Nepatikėsite: Trosly kaimas užklotas 30 cm storio sniegu! Tai ir džiaugsmas, ir nelaimė! Apsimėtymai sniego gniūžtėmis, sniego seniai ir tuo pat metu – pavojingi neišbrendami keliai, daugelis krenta ant ledo, atšaukiami bendruomenės renginiai… Trosly netgi atkirstas nuo Cuise la Motte ir Pierrefonds gyvenviečių! Nuo 1964 m. nesu matęs čia tiek sniego! Taip, Kalėdos… ir grotoje suspindi maža švieselė, viltis!