Gyvenimo namai skirti suaugusiems proto negalę turintiems asmenims nuo 18 m., gyvenantiems Vilniaus miesto bendruomenėje ir esantiems vargo situacijoje. Pirmenybė teikiama suaugusiems neįgaliems žmonėms, kurie yra beglobiai arba našlaičiai, arba turi tik vieną iš tėvų, arba tėvai dėl senatvės ar ligos nebepajėgia jais pasirūpinti.

Tai ta visuomenės atskirtyje atsidūrusių suaugusių žmonių grupė, kuri netekusi artimųjų globos neturi alternatyvaus pasirinkimo centralizuotoms globos institucijoms - pensionatams. Bendruomenės namai šiuo metu gali priimti tris asmenis su proto negalia.

Gyvenimo namų gyvenimo principai

• Kiekvienas asmuo - neįgalus ar ne - turi nepakartojamą vertę ir galimybes atskleisti, ugdyti savo dovanas bei jomis dalintis.

 

• Asmens negalė suprantama ne kaip skirtybė, kurią reikia koreguoti ar gydyti, bet kaip skirtybė, kuri turi teisę egzistuoti. Ir būdamas neįgalus asmuo gali būti laimingas, teikti džiaugsmo kitiems, turėti socialinę tapatybę.

 

• Gyvenimo namai (toliau - Namai) - tai maža bendruomenė, kurianti mylinčią ir struktūruotą priėmimo aplinką, padedanti asmenims kurti teigiamą savęs įvaizdį, gyvenimui teikianti svarbą ir viltį.

 

• Bendruomenė kuriama kartu su neįgaliais asmenimis. Asistentai ir asmenys su negalia bendradarbiauja priimant sprendimus, dalinasi atsakomybėmis kasdieniniame gyvenime, siekia kurti bendrystę, priimant kiekvieno skirtingumą. Neįgalus asmuo čia randa savo gyvenimo vietą, kur juo pasitikima, ir jis gali pasitikėti kitais.

 

• Namų asistentai padeda neįgaliems asmenims jų kasdieniniame gyvenime, siekdami ugdyti jų atsakomybę už savo kūną, drabužius, kambario švarą, valgio ruošą, aplinką. Kiekvienas asmuo, tiek neįgalus, tiek asistentas, turi jaustis atsakingas už vienas kitą.

 

• Nedidelės apimties namai yra integruoti į vietinę kaimo bendruomenę ir stengiasi kurti bičiuliškus kaimynystės ryšius.

 

• Namuose gyvena suaugę asmenys su proto negalia – vyrai ir moterys, kuriems svarbu lytiškumo savivoka, todėl siekiame kalbėtis, įvardinti savo poreikius ir ieškome priimtinų būdų juos atliepti.

 

• Neįgalus asmuo turi ypatingą pašaukimą ne tik išgyventi dvasinį gyvenimą, bet ir liudyti kitiems savo ryšį su Dievu.

 

• Namuose gyvenantys neįgalūs asmenys lanko Vilniaus miesto Dienos užimtumo centrus. Tai jiems teikia galimybę plėsti akiratį, kurti ryšius ne tik su bendruomenės nariais.

 

{fblike}

Arkos bendruomenę 1964 metais Prancūzijoje įkūrė Žanas VANJĖ (Jean Vanier). Visame pasaulyje šiuo metu gyvuoja 149 Arkos bendruomenės, 20 projektų. Jos vienija žmones, turinčius proto negalią ir su jais gyvenančius pasauliečius, kurie pasirinko dalintis gyvenimu tikėjimu pagrįstose bendruomenėse.

 

 

Trumpa Arkos istorija

Pašaukimas

1963 m. rudenį dominikonas tėvas Tomas (Thomas Philippe) atvyko į Trosly-Breuil miestelį gydytojo Roberto Préaut pakviestas būti „Val Fleuri“ („Gėlių pieva“), neįgaliems žmonėms skirtų namų, dvasios vadovu. Šiuos namus savo neįgaliam sūnui Jean-Pierre buvo įkūręs Andre Prat. Šis namas tebestovi. Šiandien jis priklauso Arkos bendruomenei, o ant namo kabančioje lentoje įrašyti namų įkūrėjų vardai.


Žanas (Jeanas Vanier) atvyko į šiuos namus 1963 m. per Kalėdas, norėdamas susitikti su tėvu Tomu. Jį giliai sujaudino tėvo Tomo neįgalūs draugai bei jų dvasinis atvirumas. Tėvas Tomas taip gerai matė jų vietą Dievo plane. Kiekvienas iš šių žmonių gyveno tokį pat gyvenimą kaip visi, kiekvienas kentėjo ir troško sutikti draugą. Kiekvienas jų judesys, kiekvienas žodis buvo gyvas klausimas: „Ar sugrįši? Ar myli mane?“

Žanas buvo sukrėstas jų sielvarto šauksmo ir meilės troškimo.

Tėvas Tomas, pastebėjęs Žano jaudulį, užsiminė, jog dėl šių žmonių galima „kažką nuveikti“. O ir laikas palankus: Prancūzijoje buvo didžiulis poreikis neįgaliesiems skirtų namų bei dirbtuvių. Šalies vyriausybė buvo pasirengusi tokius projektus finansuoti.


1964 m. sausio mėn. Žanas išvyko į Torontą dėstyti moralinės filosofijos st.Michel koledže. Jis labai mėgo dėstyti šį dalyką, tačiau pajuto, jog Jėzus iš jo nori kažko kitko. Sugrįžęs į Prancūziją, jis vėl aplankė tėvą Tomą ir vėl iš jo pajuto tą patį paraginimą. Žanas nepatyrė kažkokio ypatingo nušvitimo (tai ne jo būdas - rašo jis pats), jam tiesiog buvo aišku, kad Jėzus nori, kad kažkas būtų padaryta. Pasak paties Žano, jis buvo truputį naivus: jam nekilo jokių klausimų, neaiškumų. Jis jautėsi laisvas ir norėjo sekti Jėzų bei gyventi pagal Evangeliją. Padrąsintas tėvo Tomo, psichiatro Préaut - namų administracinės tarybos prezidento, tvarkiusio “Val Fleuri” reikalus, jis nusprendė imtis kažką daryti. Pirmiausia susitiko su atsakinguoju už Oise apskrities įstaigas neįgaliems asmenims. Šis taip pat palaikė Žano apsisprendimą ir idėją.


„Bet visa ko pradžioje buvo Dievo kvietimas. Jis kalbėjo per tėvą Tomą.
Arka buvo ne mano projektas, bet Dievo“, - sakė Žanas Vanjė.

Poreikiai

Žanas Vanjė pradėjo lankyti neįgaliems žmonėms skirtus centrus bei įstaigas. Jį ypač sukrėtė Seine ir Marne regiono prieglaudų padėtis: ten apie 80 žmonių gyveno dviejuose kambariuose ir visiškai nieko neveikė. Betoninis pastatas buvo aptvertas aukšta tvora. Jie visą dieną vaikščiojo ratu, nuo 14 iki 16 val. - privalomas poilsis, o po to vėl pasivaikščiojimas. Ore tvyrojo liūdesys ir nebylus pagalbos šauksmas. Kartu šie vaizdai paslaptingai liudijo Dievo artumą. Vienoje iš šių prieglaudų Jeanas pirmą kartą susitiko Philippą ir Raphaelį, kuriuos tėvai šioje įstaigoje buvo palikę numirti…


Padedamas savo tėvų ir draugų, Žanas nusipirko mažą namelį Trosly-Breuil gyvenvietėje. Namo išorė buvo tvarkinga, bet vidus apleistas. Ir vėl Žanas per draugus ir pažįstamus susirado reikalingus žmones, kurie jam padėjo įrengti namus, įsigyti baldus. Netrukus namas buvo legalizuotas kaip asociacija, kad galėtų veikti ir gauti paramą.


Bendruomenės atidarymui Žanas parinko rugpjūčio 4 arba 5 dienas. Mat rugpjūčio 4 d. – šv. Dominiko diena (tėvas Tomas buvo domininkonas), o rugpjūčio 5 d. – Mergelės Marijos šventė. Taigi rugpjūčio 4 d. Seine ir Marne regiono direktorė atvežė į Žano įrengtus namus Raphael, Philippe ir Dany vakarieniauti. Dany buvo ypatingai sužeistas žmogus: jis buvo kurčias, nebylys, paskendęs kančios ir iliuzijų pasaulyje. Jis negalėjo pasilikti namuose ilgiau kaip 24 val. Taigi jie liko trise.

“Taip prasidėjo Arka. Gyvenau su Raphael, Philipp. Troškau kurti bendruomenę, kurios širdis būtų jie; norėjau suteikti jiems šeimą ir tą erdvę, kurioje pagal savo galimybes jie galėtų augti. Tokiu būdu troškau gyventi ir liudyti Jėzaus Gerąją Naujieną.

Versta iš „Lettres de L`Arche“, Notre Histoire, edition spéciale Mars-Juin, 1989, Nr 59 et 60

 

Arkos bendruomenės pasaulyje: http://www.larche.org

Svetainė apie Jean Vanier: http://www.jean-vanier.org

Jean Vanier knygos lietuvių kalba:

Aš sutinku Jėzų. Vilnius, Katalikų pasaulis, 1997

Bendruomenė: atleisti ir švęsti. Vilnius, Vyturys, 1998

Žvilgsnis anapus depresijos. Vilnius, Katalikų pasaulio leidiniai, 2005

Kiekvienas žmogus - šventa istorija. Vilnius, Katalikų pasaulio leidiniai, 2006

Į Jėzaus slėpinį – skaitant Evangeliją pagal Joną. Vilnius, Katalikų pasaulio leidiniai, 2007

Apie Betzatos bendruomenę

Brangūs draugai, pažįstami, artimieji,

Kreipiamės į Jus prašydami padėti „Betzatos bendruomenei“ įgyvendinti savo misiją, kurios dalimi galite būti ir Jūs.

Siekdami liudyti visuomenei kiekvieno žmogaus vertę, atsiliepti į bendrystės santykio poreikį ir į neįgalių asmenų, jų šeimų kančią ir atskirtį, „Betzatos bendruomenė“ įkūrė grupinius Gyvenimo namus, kuriuose proto negalią turintys asmenys ir asistentai gyvena kartu.

„Betzatos bendruomenė“ išsilaiko iš paslaugų teikimo, projektų ir aukų. Šiuo metu iš teikiamų paslaugų galime padengti didžiąją dalį išlaidų, o projektai iš dalies padengia tokias išlaidas, kaip bendruomenes atostogas ir stovyklas. Deja, tam, kad galėtume išsilaikyti, šių lėšų nepakanka. Todėl prašome Jūsų pagalbos.

Mus padrąsina tai, kad dauguma Arkos bendruomenių pasaulyje yra finansuojamos iš fizinių asmenų aukų ir mes tikime, kad Lietuvoje tai taip pat įmanoma. „Betzatos bendruomenę“ reguliariai jau remia keletas privačių asmenų, tačiau vis dar trūkstą apyvartinių lėšų – per mėnesį bendruomenės gyvenimui turime surinkti mažiausiai vieną tūkstantį eurų.

Todėl labai kviečiame kiekvieną kas gali ir kiek gali prisidėti prie „Betzatos bendruomenės“ įgyvendinamos Arkos misijos. Net jei kas mėnesį prisidėtumėte po 5, 10 ar 20 eurų, mūsų bendruomenei tai būtų didžiulė parama, padedanti išgyventi.

Paaukoti mums galite dviem keliais:

  • Atėję į mūsų tinklapį betzata.lt ir paspaudę nuorodą „Parama“ iškart būsite nukreipti į banką.
  • Jeigu apsisprendėte įsipareigoti aukoti kiekvieną mėnesį, kviečiame užpildyti žemiau pateiktą anketą. Pasirinkite Jums priimtiniausią variantą (pabraukite arba įrašykite), ir atsiųskite ją mums el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 Nuoširdžiai dėkojame, kad esate kartu su mumis!

Rimantas Ramonas

„Betzatos bendruomenės“ vadovas

Jei apsisprendėte įsipareigoti, kviečiu užpildyti čia pateiktą ANKETĄ.

ir atsiųsti ją mums el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

TAI PAT GALITE PAREMTI VIENKARTINE AUKA, PERVESDAMI Į BANKO SĄSKAITĄ:

VšĮ „Betzatos bendruomenė“

Verbų g. 8, Čekoniškių k., 14207 Vilniaus r.

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

kodas 300076314

A.s.Nr. LT 857044060004617223

AB SEB Vilniaus bankas, banko kodas 70440